Nuo seno gegužės 15 dieną reikėdavo pabaigti sėjos darbus. Dar pagonybės laikais žemdirbiai šią dieną baigdavo sėją, o laukų pakraščiuose pakabindavo ant kuolo kokio tai raguočio kaukolę. Esą ji turėdavo apsaugoti nuo visokių nelaimių bei padėti išauginti gausesnį derlių.
Kai visi vasario 14-ąją švenčia meilės ir už jos slypinčių malonumų dieną bei keikia niūrias lietuvių šventes, niekas nesusimąsto, kad ir lietuviai turi gražią savo meilės šventę ir savo šv. Valentiną – dievaitę Mildą. Tai deivė, kurią turėjo kiekviena iškili senovės tauta: graikai – Afroditę, romėnai – Venerą, lietuviai – Mildą.
Kasmet gegužės 7-ąją Lietuvoje minima Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena. Ji kiekvienam sąmoningam ir pilietiškam lietuviui primena baisias rusų carinės valdžios represijas, kuriomis buvo varžomi kiekvienos tautos brandumą liudijantys ženklai – kalba, knygų leidyba, spauda, laisvas žodis. Spaudos draudimo metų paaiškėjo, kad lietuviškoji spauda augo, nepaisant jokių persekiojimų ir taikomų bausmių. Veltui nuėjo rusų pastangos įpiršti valdžios leidžiamas knygas, spausdintas rusiškomis raidėmis. Slaptųjų knygų skaičius nepaprastai sparčiai augo.
Šv. Florijono diena Lietuvoje buvo minima iki II-ojo Pasaulinio karo, o atkūrus nepriklausomybę ji vėl tapo ugniagesių ir gelbėtojų profesine švente. Šią dieną Vilniuje rengiami gaisrininkų pasirodymai, orkestrų koncertai.
Tai pagoniška senovės germanų pavasario šventė. Iki šiol ji ypač triukšmingai švenčiama Vokietijoje, Harco regione. Naktį iš balandžio 30-osios į gegužės 1-ąją persirengėliai (raganos ir velniai) triukšmaudami eina Harco regiono miestelių gatvėmis, o nakčiai lipa į Brokeno kalną, kur iki ryto kūrena laužus. Buvo tikima, kad šią naktį raganos išteka už velnių, kad tai jų vestuvių puota. Šventė skirta prikelti pavasarį. Tuo ji siejasi su lietuvių pagonių švente Užgavėnėmis, kai persirengėliai savo veiksmais veja žiemą, sveikina pavasarį. Per Valpurgijos naktį taip pat deginamos šiaudinės raganos, primenančios mūsų Morę. Kai kas sieja šią šventę ir su Jore, pirmojo perkūno diena.
Jurginės (Jorė, Jūrė) – tai lietuviška pavasario žalumos šventė, minima balandžio 23 dieną. Senovės Lietuvoje Jurginės būdavo reikšminga žemdirbių ir arkliaganių šventė. Iki šiol išlikusi tradicija švęsti Šv. Jurgio atlaidus.
Šv. Jurgis lietuvių mene vaizduojamas kaip karys su ietimi ant žirgo, po kurio kanopomis raitosi blogio slibinas. Tai krikščionybės nešėjas, gynėjas, gyvulėlių globėjas. Neveltui vardas Jurgis (rusiškai Georgas, angliškai Džordžas), kilęs iš žydų kalbos ir reiškia „žemdirbys“. Jo šventė – pavasarį, kai atgimsta žemdirbystė.
Gimnazija - atvira visuomenei ugdymo įstaiga, teikianti kokybiška ikimokyklinį, priešmokyklinį, pradinį, pagrindinį, vidurinį išsilavinimą, sudaranti sąlygas mokinių saviraiškos poreikių tenkinimui, ruošianti sveiką, sveiką asmenybę, kuriančią savo bendruomenės ateitį.
Luokės Vytauto Kleivos gimnazija;
Adresas: Mokyklos g. 5, Luokė, Telšių rajonas;
Tel.: (8 444) 43113;
El. p.: lvkgimnazija@gmail.com;